Lauryno pavasarinė alergija
Vieną pavasarį prieš keletą metų staiga sūnui prasidėjo neaiški pavasarinė alergija. Būnant gamtoje vaikui tiesiog pradėjo ašaroti ir užtino akys, užsikimšo nosis, prasidėjo sloga. Vaikas visuomet buvo prie jautresnių – su virškinimu esame turėję reikalų, prisižiūrėdavome maistą, privengdavom pieno produktų, alerginis fonas nuolatos būdavo. Esame vaikščioję pas alergologus, gastro, LOR gydytojus. Bet aiškių atsakymų nebuvo.
Po šio pirmo alerginio paūmėjimo karto situacija vis daugiau ar mažiau pasikartodavo. Pradėjome stebėti ir mokytis vengti vietų, kur užeidavo alergija. Radau informacijos, kad stipriai alergizuoja beržų pumpurai ir lygtai pastebėjome, kad aplinka, kurioje būdavo beržų, provokuodavo stipriausiai.
Tais metais pasibaigus pavasariui, alergija taip pat praėjo. Artėjant kitų metų pavasariui jau stebėjau vaiką ir tikėjausi, kad viskas bus praėję ir nieko panašaus kaip praeitais metais nebus. Bet su antro pavasario pradžia alergijos simptomai grįžo ir pradėjau suprasti, kad matomai gręsia reikalai, kai pavasaris ir žydėjimų pradžia būna sunkus metas ir reikia išmokti su tuo gyventi.
Trečiam pavasariui jau ruošiausi. Iš rudens gėrėme tinktūras, artėjant pavasariui gėrėme arbatas, gerinančias virškinimą ir valančias kvėpavimo takus, prisižiūrėjome maistą, nes jau žinodavau, kas vaikui netinka. Gal kažkiek viskas ir padėjo, bet alergija kartojosi ir trečią pavasario sezoną. Kai simptomai paūmėdavo, būdavo labai sunku, nes vaikui niežtėdavo ir peršėdavo akis ir vaikas verkdamas sakydavo, kad „noriu išsirauti akis“. O dar užburkusi nosis, užgultos ausys ir sloga kartu. Tikrai sunku būdavo matyti, kaip vaikas kankinasi. Galvodavau - kad aš galėčiau visus tuos negalavimus pasiimti sau, kad tik vaikui būtų lengviau. Visos mes, mamos, žinom tas situacijas, kad atrodo viską padarytume, kad tik vaikui būtų geriau.
Tuomet dėl Covid-19 atėjo karantinai, mokėmės ir dirbom iš namų. Sumažėjus pramogų ir būnant daugiau namuose tikrai mažiau žiūrėjau maistą, daugiau pasilepindavome viskuo (nes o ką daryti, kai viskas ir taip sudėtinga ir neaišku). Ir šio (jau ketvirto) pavasario alergija atėjo stipriai ir žymiai anksčiau nei visada. Tikrai puoliau į paniką, kai dar buvo sniegai gerai nenutirpę ir iki tikro žydinčio pavasario dar atrodė toli, o vaikui jau prasidėjo tinimai ir visi kiti simptomai. Vėl griebiausi arbatų ir kitų priemonių, bet buvo labai neramu. Galutinai supratau, kad tikrai niekas savaime nesusitvarkys. Sprendžiau, nuo ko pradėti. Jau buvau nusprendusi pas kokį gydytoją eisime, bet tuomet pasiryžau ir išdrįsau vaiką nuvesti pas Holimed osteopatą, kurį žinojau iš anksčiau.
Osteopatas apžiūrėjęs pasakė, kad pas vaiką labai įsitempę glvos raumenys, dėl to sutrikusi kraujotaka ir to pasekoje pasideda visokiausi negalavimai, mūsų atveju – alergija. Jau po pirmo apsilankymo vaikui ženkliai pagerėjo. Kelias dienas visiškai jokių simptomų nebuvo. Kai vėl paūmėdavo – nueidavome konsultacijai dar. Taip pas gydytoją tą pavasarį buvome keturis kartus. Ir vaikas pasveiko. Dabar pavasario metu gal ir būna, kad kažkas lyg dirgina, bet labai nežymiai ir praktiškai nieko dėl to daryti nereikia.
Viduje labai dėkoju, bijau labai džiūgauti, bet dabar viskas yra gerai. Kartais bandau įsivazduoti, koks vaikas yra su alergija ir be jos ir kaip mano, kaip mamos, pavasarinės dienos atrodo su tuo negalavimu ir be jo, tai yra labai ženklus skirtumas (čia dar švelniai pasakyta).