Skausmas

Skausmas, kaip fiziologinė organizmo reakcija, egzistuoja nuo gyvybės atsiradimo žemėje laikų. Skausmas yra normalus biologinis atsakas, kuris apsaugo organizmą nuo aplinkos žalingų veiksnių poveikio ir informuoja apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Tai teigiamas skausmo, kaip fenomeno požymis. Galima sakyti, kad skausmą gamta mums davė kaip dovaną. Tik reikia teisingai suprasti, kad atsirandantį skausmą reikia ne tik šalinti, bet išsisaiškinti, apie ką skausmas įspėja, atsakyti į klausimą - kodėl jis kyla. Skausmas įspėja, kad kažkas yra daroma negerai ir reikia ieškoti skausmo atsiradimo priežasčių.

Surasti skausmo priežastis ir su jomis susitvarkyti žmogus gali pats, bet sudėtingesniais atvejais reikalinga specialisto pagalba. Nėra teisinga, kai skausmui numalšinti yra skiriami vaistai ir nesigilinama į skausmo kilmę. Skausmo prigimtis gali būti kūniškoji arba dvasiškoji. Kitaip tariant, skausmas yra 'organinės' arba 'psichogeninės' kilmės. Skausmo priežasčių paieškai medicina turi pažangių tyrimo metodikų, diagnostikai atliekami išsamūs tyrimai. Suradus skausmo priežastis, jas ir reikia šalinti. Tokiu būdu išgydomas skausmo šaltinis.

Skausmo atsiradimo veiksniai gali būti išoriniai arba vidiniai. Pavyzdžiui, žmogus prisilietęs prie išorinio veiksnio - karšto daikto, patiria nudegimą. Patiriamas ūmus skausmas įspėja apie audinių pažeidimą. Šiuo paprastu atveju yra aišku, kad žaizdą reikia atitinkamai sutvarkyti, padėti jai užgyti ir skausmo priežasties bei pačio skausmo neliks. Itin ūmaus skausmo atveju žmogus gali netgi prasti sąmonę. Stipraus skausmo atveju yra tikslinga skirti nuskausminamuosius vaistus.

Sudėtingiau yra tuomet, kai skausmas yra lėtinis, kai skauda nugarą, sąnarius, galvą ir pan. Skausmas gali būti išreikštas kaip tirpimas, dirglumas, tempimas. Tokiu atveju skausmo atsiradimo veiksnys yra vidinis ir nėra akivaizdus, priežasties paieška yra keblesnė, bet tuo pačiu, kol nebus pamatytas skausmą sukeliantis veiksnys, tol jis negalės būti pašalintas.

Dirbant su skausmu yra taikoma schema, kad pradedama nuo pagrindinių veiksnių, jos pašalinus vertinama situacija ir einama toliau.

Klinikoje turėjome atvejį, kai kreipėsi vyras dėl rankos skausmo. Dienos metu rankos skausmų nebūdavo, bet atsigulus, miegant ranka tirpdavo, skaudėdavo. Priežastis buvo dėl anksčiau patirtos traumos (rankos lūžio) ir dėl to paties sąnaryje atsirandančios kompresijos. Judant kompresijos nebūdavo, o ramybės būsenoje spaudimas didėdavo ir dėl to atsirasdavo skausmas. Reikėjo dirbti su peties sąnariu, atlaisvinti peties raumenis, pratimais išjudinti sąnarį. Po 4 osteopatijos seansų žmogus jau galėjo ramiai miegoti, rankos neskaudėjo. Kad skausmai negrįžtų, žmogus turėjo pats ir toliau daryti petį išjudinančius pratimus, nes po traumos buvo negrįžtamų pokyčių.

Dažnai į kliniką kreipiasi pacientai su galvos skausmais. 95 proc. galvos skausmo atvejų yra susiję su galvos raumenų susitraukimu, kai sutrinka kraujotaka ir raumenys negauna deguonies. Svarbu yra išsiaiškinti, kokios yra spazmų atsiradimo priežastys. Dažnai galvos skausmai kyla dėl psichoemocinių veiksnių. Priežastys išsiaiškinamos pokalbių, osteopatijos ar konsteliacinės osteopatijos seansų metu.